Sulčių baras „Sanga“

Šis straipsnis šiek tiek neįprastas, kadangi papasakosiu ne apie pačius pietus, o apie tai kaip galima juos sveikai ir gardžiai užbaigti.
Retkarčiais mėgstu apsilankyti Totorių g. esančiame sulčių bare. Mažame, jaukiame, medžiu dekoruotame bariuke galite pasivaišinti įvairiomis šviežiai spaustomis sultimis ar jų kokteiliais, karštaisiais gėrimais ar rytietiškais užkandžiais. Negaliu nepaminėti visada malonaus ir dėmesingo aptarnavimo. Sulčių įvairovė yra didelė, todėl ir kainos svyruoja apytiksliai nuo 4 lt iki 10 lt už stiklinę. Aš asmeniškai mėgstu užsisakyti kokteilį iš obuolių, citrinų ir imbiero, jo kaina 6,70 lt.
Kas dar yra labai svarbu, kad bariukas turi savo labai tvirtas pažiūras. Jis propaguoja ekologiją, kovoja už gyvūnų teises. Bariuke be maisto galite įsigyti įvairių ekologiškų dalykų (pvz. higienos prekės, valymo priemonės).
Trumpai tariant, jei mėgstate sveiką gyvenimo būdą ar bent trumpam sugalvojate jį pamėgti ir Jus erzina žmonės, kurie negerbia gamtos, tuomet manau Jums tikrai vertėtų apsilankyti sulčių bare „Sanga“. Džiugu, kad Vilniuje yra tokių savo veidą turinčių vietų.

“Pegasus”

Keletą kartų yra tekę pietauti šiame restorane. Iki tol visada praeidavau pro šalį, galvodamas, kad čia labai brangu. Džiugu, kad ir tokios vietos pagaliau pradėjo ruošti dienos pasiūlymus.

Restoranas įsikūręs Rotušės aikštės pakrašty antrame aukšte. Labai erdvi salė, modernus interjeras ir nedidelis balkonėlis skirtas dviem žmonėm pasidžiaugti saule šiltu metų laiku.

Deja, visus kartus teko pietauti tuščioje salėje. Gal reklamos stoka, ar brangaus restorano įvaizdis visai nevilioja klientų, o jų čia turėtų būti.

Iš tiesų labai nustebau vertindamas ir patiekalų, ir aptarnavimo kokybę. Dienos metu siūlomas trijų patiekalų meniu: pirmasis – sriuba arba salotos, du antrieji ir du desertai (20Lt). Viskas ruošiama labai subtiliai. Paprasčiausios mocarelos salotos paverstos meno kūriniu: saulėje džiovinti pomidorai, marinuoti kaparėliai, įvairiaspalvės salotos, alyvuogės – labai patiko. Antrasis patiekalas spageti makaronai su jautiena arba kepta vištienos krūtinėlė su ryžiais. Tiek pirmas, tiek antras variantas neblogi, vištiena sausoka, bet tinkamas padažas pagardina. Desertui ledai arba šokoladinis pyragas. Siūlau rinktis pyragą, prie jo dar pridedamas šaukštas tokių pačių ledų.

Galbūt todėl, kad pietavom vieni, visą laiką jautėme išskirtinį padavėjų dėmesį. Profesionalus aptarnavimas labai patiko. Pavarčius vakaro meniu kainos nešokiravo, yra tailandietiškų karių, kurie suviliojo užsukti vakare.

Šį kartą gal kiek persūdžiau begirdamas, bet manau, kad tai tikrai verta dėmesio vieta, ieškantiems šiek tiek geresnės kokybės pietų metu.

„Adria“

Pietavau restorane „Adria“ (Islandijos g. 4). Tai tikras restoranas , kadangi Jus pasitinka baltomis staltiesėmis padengti stalai ir gana prabangus interjeras.

Pats restoranas orientuojasi į labiau pasiturinčius klientus, kadangi karštų patiekalų kainos svyruoja nuo 20 Lt iki 60 Lt. Bet pietų metu siūlomas dienos meniu, kuriame išsirinkę sriubą ir antrą patiekalą sumokėsite apie 15 Lt. Galima išsirinkti iš kelių sriubų ir antrų patiekalų, aš pasirinkau moliūgų sriubą ir lašišos kepsnį. Sriuba kainavo 5 Lt, lašišos kepsnys – 11 Lt. Patiekalai buvo patiekti labai gražiai, aptarnavimas puikus ir buvo tikrai skanu. Šiame restorane galima paragauti Viduržemio jūros ir Kaukazietiškos virtuvės patiekalų.

Trumpai tariant, „Adria“ yra gana prabangus restoranas, kuris pietų metu nuleidžia savo kainas norėdamas prisivilioti kasdienių pietautojų, bet svarbiausia, kad maisto ir aptarnavimo kokybė galima sakyti dėl to beveik nemažėja.

vakarienė “Balzac”

Prieš porą savaičių pietavome restorane „Balzac“. Esu įsitikinęs, kad dauguma restoranų dienos pasiūlymą ruošia tam, kad priviliotų klientus vakarienės. Mums taip ir nutiko.

Vakarieniavom trise. Nusprendėme paragauti skirtingų užkandžių: ančių kepenėlių pašteto, svogūnų sriubos ir sraigių. Jų dar niekur nebuvau valgęs.

Pirmiausia tepame ant duonos naminį prancūzišką paštetą. Man jis nepasirodė kuo nors ypatingas, patiektas su salotomis ir raugintais agurkėliais.

Labiausiai lauktos sraigės patiekiamos specialiai tam skirtame inde tiesiai iš orkaitės. Nematyti įrankiai – nedidelė šakutė ir sraigių žnyplės – atrodė, lengvai paklus, bet pasirodė, kad iškrapštyti sraigę iš kevalo nėra lengva. Skonis panašus į jūrų gėrybių, pateikiamų su česnakiniu sviestu. Manau verta paragauti, bet abejoju, ar užsisakysiu kitą kartą.

Ragaujame svogūnų sriubą. Ji fantastiška! Mūsų vakaro siurprizas. Kiek kartų teko ragauti kitose Vilniaus vietose, niekas nė iš tolo neprilygsta šiam skoniui. Manau, verta čia užsukti vien dėl šio, tradiciškai su sūriu ir batonu gaminamo patiekalo.

Antrieji patiekalai. Veršiena balto vyno padaže buvo prastesnė nei tikėjausi: trūko skonio, padažas kažkoks pieniškas visai nederėjo. O Jautiena buvo skani, raudono vyno padažas, priešingai nei veršienoj, patiekalą pagardino.

Apie šį restoraną girdėjau vien gerus atsiliepimus, o pats paragavęs nusivyliau. Žinau, kad ir savininkas nebuvo patenkintas patiekalų skoniu ir vieną virėją jau atleido.

Teks lankytis dar kartą, labai tikiuosi pakeisti savo nuomonę.

Briusly grįžo

Briusly baras persikraustė iš ankštokų patalpų Šv. Ignoto gatvėje į daug erdvesnes patalpas Islandijos gatvėje. Daugiau reikšmingų pokyčių nepastebėjau.

Dienos pietų kaina 14 lt, o tai sriuba, antras patiekalas ir tikrai skani garuose paruošta bandelė. Bare siūloma pietryčių Azijos virtuvė (pvz. Filipinai), todėl egzotikos mėgėjai bus čia palepinti, o nemėgstantys eksperimentuoti gali pradėti raukytis. Maistas aiškiai pritaikytas europiečio skoniui, visi skoniai šiek tiek sušvelninti, todėl manau kiekvienam tradicinio pietų maisto (pvz. karbonadas, vištienos kepsnys ir t.t.) mėgėjui būtų sveika praskaidrinti savo kasdienybę ir paragauti kažko naujo, nes šoko tikrai nebus.

Interjeras pritaikytas naktiniams šėliojimams, bet ne pietums. Labai pastebimos ryškiaspalvės plastikinės kėdės, o plastikas man interjero niekada nepuošia.

Dienos pietūs labai panašūs į patiekiamus netoliese esančiame Woo bare (priklauso tai pačiai barų grupei, apie šią vietą jau galite rasti atsiliepimus mūsų tinklapyje). Tik Woo dienos pietūs kainuoja 16 Lt, o už papildomus 2 Lt gaunate pašteto prie duonos riekelių.

Vienu žodžiu, jei mėgsti rytietišką maistą ir linksmą aplinką, Briusly būsi palepintas.

Prancūzų virtuvė – “Balzac”

Vienas mano draugas prancūzas, gyvenantis Vilniuje, rekomendavo tik ką atidarytą restoraną „Balzac“. Jo nuomone, tai vienintelis tikras Prancūzijos virtuvės atstovas Vilniuje. Ten ir apsilankiau – pirmiausiai pietų, vėliau ir vakarienės metu.

Pirmas įspūdis arba, ką pastebėjau, kol laukiau maisto.
Labai paprastas, bet jaukiai įrengtas interjeras ir šiltas aptarnavimas. Nėra pietų metui būdingo šurmulio ir bėgiojimo, atrodo, puiki vieta susitikimams. Mus pasitikusi padavėja buvo labai maloni, bendraujanti. Kiek teko girdėti, visas personalas puikiai kalba angliškai.

Dienos meniu.
Siūloma dienos sriuba – trinta žirnelių ir vienintelis karštas patiekalas, šį kartą – įdaryti pomidorai. Norintiems kažką pasirinkti iš vakaro meniu, bet „įtilpti“ į pietums skirtą sumą, siūlyčiau salotas ( jų čia nemažai, ~15Lt) arba kasdien vis kitą įdarytą pyragą.

Ragaujam.
Labiau kreminė nei mums įprasta trinta žirnelių sriuba su traškia keptos šoninės juostele. Porcija nėra didelė, bet skanu. Kartu patiekiama minkšta šilta duona.
Antrasis patiekalas taip pat nėra gausus, bet estetiškas: du vidutinio dydžio pomidorai, įdaryti malta mėsa, patiekiami su ryžiais. Nieko subtilaus, bet negalime reikalauti tobulybės už 11Lt.
Prie patiekalų Jums dar pasiūlys stiklą vandens su citrina. Ši restoranuose plintanti tradicija yra tikrai maloni. Juk niekas nenori išleisti papildomų 5lt už gurkšnį paprasto vandens.

Atsisveikinant.
Labai tinkama vieta vertinantiems estetiką ir skonį, o ne porcijos dydį. Deja, nėra laikraščių ar wifi, bet rasite knygų.

Visa sąskaita: 16Lt.
Adresas: Savičiaus g. 7

“Tiko” blyninė

Vilniuje, Vokiečių gatvėje neseniai atsidarė nauja blyninė, pavadinimu „Tiko“ ir žinokit man ji visiškai neįtiko.
Neturėdamas daug laiko pietums nutariau išbandyti greitus pietus blyninėje „Tiko“, nes ši blyninė atrodo kaip tipinis greito maisto restoranas, interjeras pilnas plastiko ir kitų dirbtinių pluoštų. Dienos komplekso kaina yra 10 Lt, už šiuos pinigus gaunate sirupo su vandeniu, Maximoje sumaišytos lietuviškos mišrainės, nelabai skanios sriubos ir siaubingą blyną. Tą kartą aš valgiau blyną su vištiena ir sūriu ir jis buvo labai prastas, kadangi pats blynas labai storas, kurio tešla buvo be skonio ir ne visiškai iškepusi. Patiektu blynu tiesiog užsikemši skarandį, nes pripildai jį miltais ir vandeniu ir tikrai ne su malonumu. Visas maistas patiekiamas vienkartiniuose induose, aplinka labai nejauki ir nudažyta psichodelinėmis spalvomis.
Ši vieta taikosi į skubančius ir taupančius.  Skubantiems manau žymiai geresnė alternatyva nusipirkti sumuštinį artimose kavinėse, o taupantiems geriau nueiti į blyninės kaiminystėje esantį Ikiuką.
Lyginant šią vietą su kitomis Vilniaus blyninėmis ji tiktai nublanksta, jos esminis pliusas yra tas, kad maisto kaina maža, bet už tai gaunate mažiau nei mažai. Nerandu priežasčių, kodėl ten turėčiau eiti antrą kartą. Mūsų skaitytojai priekaištauja, kaip galima rašyti tokius kategoriškus įspudžius apsilankius įstaigoje vos vieną kartą, bet aš galiu pasakyti, kad tikrai nerizikuočiau savo pinigais ir neduočiau šiai vietai antro šanso.

“Havana Social Club”

Paskutiniu metu keletą kartų teko pietauti „Havana Social Club“ . Greičiausiai būsiu labai pavėlavęs, nes apie šį klubą/barą (?)  girdėjau jau  seniai, bet tik dabar nusprendžiau apsilankyti.

Dienos meniu keičiamas kiekvieną dieną.  Sriuba ir karštas patiekalas – 14Lt, tačiau man labiau patiko antrųjų patiekalų iš “vakaro” meniu pasirinkimas. Čia radau meksikietiškų paplotėlių „Quesadilla“, kurie man tinka ir pietų metu. Gausite šešis nemažus trikampius sumuštinius, įdarytus mėsa, sūriu ar tunu,  kuriuos sukirsti ne taip jau lengva. Apskritai porcijos gana didelės: po dienos sriubos (4Lt) ir antrojo patiekalo (~15Lt) jaučiausi gerai pasisotinęs. Rekomenduoju paragauti makaronų, tiesą sakant, dėl jų čia ir grįžtu. Bet eksperimentuodamas užsisakau ir ką kitą :). Patį pirmą kartą valgiau lakštinius su kumpiu ir grybais – jėga! O pastarąjį apsilankymą prašoviau – susigundžiau pigiausia siūloma žuvimi – gruzdinta menke. Nebuvo blogas, bet, sakyčiau,  labai paprastai, buitiškai paruoštas patiekalas.

Nors dienos patiekalai manęs nesuviliojo. Paklausinėjęs kolegų, susidariau įspūdį, kad visai nieko.

Interjeras ir aptarnavimas  atitinka vietos pavadinimą. Padavėjos labai maloniai bendrauja. Dažnai, paklausęs bevielio interneto prisijungimo slaptažodžio, išgirstu, kad ryšys skirtas tik personalui. Čia nebuvo jokių problemų. Aplinka stilinga: už baro net užkeltas motociklas, turbūt simbolizuojantis Che Guevaros kelionę per pietų Ameriką.

Tumpai tariant,  gera vieta pietauti. Tik nepamirškit grynųjų, nes dienos metu kortele atsiskaityti negalėsite.

Adresas: Šermukšnių 4a. Vilnius

“WOO” dieną

“Woo” garsėja savo vakarėliais, manau retkarčiais gali pradžiuginti ir savo pietumis.

Už dienos pietus mokėsite 16 Lt, o už tai gausite kelias duonos riekeles su paštetu, sriubą ir antrą patiekalą. Jie specializuojasi pietričių Azijos virtuvėje, todėl pamalonins mėgstančius egzotiškesnį maistą, kuris tikrai skiriasi nuo patiekiamo kinų restoranuose. Pietų komplekse man visada geriausia dalis būna sriuba, jos čia būna tikrai išskirtinio ir malonaus skonio, tik kartais įdedamas kokoso pienas, kuris man nelabai patinka kaip sriubos ingridientas. Paskutinis mano valgytas antras patiekalas buvo vištienos kepsniukai su kažkokiu azijietišku padažu, daržovėmis ir, aišku, ryžiais. Čia silpniausia dalis buvo ryžiai, kurie buvo nelabai skanūs, o tai kartojasi nuolat valgant „woo“. Viską, žinoma, papuošia įdomaus skonio padažas, kuris tiktai pagardina vištieną ir nelabai pavykusius ryžius. Daržovės buvo taip pat apšlakstytos lengvu, skaniu padažu. Didžiausias „woo“ trūkumas yra įvairovės stoka, kadangi pietums siūlomas tik vienas komplektas, maistas dažnai kartojasi, todėl jei norite pasimėgauti neeikite ten dažnai, į mėnesį du, trys kartai būtų pats tas.

Iš ne dienos pietų tikrai yra ką išsirinkti, meniu siūloma įvairių azijietiškų patiekalų, kurie kiek teko ragauti yra visai skanūs. Šiuo metu veikia lauko kavinė, todėl darbo dienomis (išskyrus penktadienį) galima gana ramiai pasėdėti ir pavakarieniauti lauke, o viduje dažniausiai laukia linksmesnė aplinka. Be to, kiekvieną dieną vakarais nuo 20h (tik nepamenu iki kada) jie siūlo labai patrauklų patiekalą – du koktelius už vieno kainą.

Taigi, pietums norintys kažko egzotiškesnio visada tai ras „woo“. Aš nesu dar nusivylęs jų maistu, nes pats mėgstu azijietišką maistą. Dienos patiekalai keičiasi nepakankamai dažnai, todėl kad neatsibostų siūlau ten lankytis ne pernelyg dažnai.

Dienos pietūs “Steak House Helios”

Šiandien pietavome „Steak House Helios“. Sakyčiau, buvau labai maloniai nustebintas tiek aptarnavimo, tiek maisto kokybe. Ankščiau keletą kartų teko čia vakarieniauti ir įspūdis tikrai nebuvo pats geriausias – brangu, maistas nevertas kainos, nors vaizdas į rotušės aikštę tikrai stebina.

Dabar visa tai vyniojam į 19Lt pasiūlymą: dienos sriuba ir pagrindinis patiekalas. Labai mėgstu vietas, kuriose dienos meniu galima rasti skirtingos mėsos ir žuvies patiekalų. Tokie restoranai tikrai rūpinasi savo klientais ir supranta, kad žmonių skonis skirtingas. Čia – vištienos/kiaulienos šašlykas arba mušta vištiena/kiauliena (kotletas) ir pangasijos filė, sriuba – šaltibarščiai. Labai sunku aprašyti šaltibarščius, nes lietuviai turbūt turi dešimtis skirtingų receptų. Šį kartą jie nebuvo kuo nors išsiskiriantys, tiesiog skanūs. Tiesa sakant, viskas labai skanu, gražiai serviruota, jauties lyg ne pietų, o vakarienės metu. Deja, visi gaivieji gėrimai išlaiko vakaro meniu kainas, o už 0.2l sulčių mokėti 6-7 litus, man pasirodė brangu.

Labai patiko aptarnavimas, padavėja pasitiko tik įžengus, buvo nuoširdi, patarė, ką užsisakyti.  Kolega bulves, pateiktas prie šaltibarščių, valgė su mėsos šakute. Padavėja, nunešus sriubų lėkštes, iškart grįžo su nauja šakute. Visos šios smulkmenos sudaro labai gerą įspūdį. Tai puiki vieta pietauti. Restorano interjeras prabangus, taigi tiks ir verslo susitikimui.

P.S. Jei valgysite šašlyką, atsargiai imkite iešmą, LABAI karštas. Tai galėtų būti vienintelis kabliukas padavėjai, kuri neperspėjo.

P.S.2 Parašęs šį straipsnį, lukterėjau kelias dienas. Norėjosi dar kartą papietauti ir įsitikinti, kad tai nebuvo atsitiktinumas. Liūdna, bet paskambinus ir paklausus pietų meniu, atsakymai netgi stebino: vieną dieną – kopūstų sriuba ir varškėčiai, kitą – guliašas. Patiekalai visai nesusiję su restorano pavadinimu ir tikrai ne man. Taigi, būtinai pasiskambinkit prieš eidami, nes gali tekt labai nusivilt.

9.99 Lt už pietus 4* viešbutyje

Iš karto prie reikalo – keturių žvaigždučių viešbutyje „Congress“ dienos pietūs kainuoja 9.99 Lt ir juos tikrai galima pavadinti neblogais.

Pats viešbutis yra Vilniaus g., prie žaliojo tilto iš senamiesčio pusės. Į pietų kainą įeina sriuba ir antras patiekalas. Patiekalus galima išsirinkti iš kelių variantų, paskutinį kartą valgiau kopūstų sriubą ir lazaniją. Žinoma, restoranui nepavyko iš “š“ išspausti vašką, nepamirškime apie kainą, bet patiekalai buvo paprasti ir visai skanūs. Prisiminus savo ir kitų atsiliepimus apie maistą „Congress“  viešbutyje, neteko girdėti blogų nuomonių apie kažkokį patiekalą, aišku nebuvo ir susižavėjimo pliūpsnių. Pietų kaina yra viena žemiausių senamiestyje, bet maisto kokybė tiktai nėra viena prasčiausių.

Kaip priklauso tokio lygio viešbučio restoranui ties interjero kūrimu buvo pasistengta, ant stalų patiestos baltos staltiesės. Galbūt tik padavėjai vertėjo išsiimti auskarą iš lūpos, man atrodo jis nelabai tiko prie interjero.

Trumpai tariant, jei norite nebrangiai ir padoriai papietauti, ši vieta tam tinka. Vakarienei ar savaitgalio pasisėdėjimams jie nieko gero pasiūlyti negali.

“Odesa” ukrainietiška virtuvė

Visai šalia Mindaugo tilto, Olimpiečių g. 1, atidarytas naujas restoranas „Odesa“. Rodos, dar vakar čia buvo kažkoks itališkas „La…. „. Užsukome penktadienio pietų.

Iš ukrainiečių virtuvės žinau tik barščius, bulvinius blynus ir Kijevo kotletą, todėl buvo įdomu, ką valgysiu šiandien. Stendas lauke skelbė: „Pietūs nuo 8.50Lt“. Bet mes visi gerai žinome verslo pamėgtą žodelį „nuo“.

Pati  iškaba „Odesa“ labiau panaši į naktinio klubo, nei restorano, bet gera vieta ir interjeras teikė vilčių. Beje, muzika irgi ukrainietiška.

Šiandienos pasiūlymai: šaltibarščiai, lietiniai, ukrainietiški barščiai, avienos sprandinė. Ko nors iš vakaro meniu rinktis nepatartina, laukti teks  40 minučių. Užsisakėm ukrainietiškus barščius ir avieną. Atnešė greitai. Man labai patiko sriuba –  ji sotesnė ir daug skanesnė nei teko ragauti  Lietuvoje ar net  Ukrainoje. Troškinta aviena minkšta, labai gerai marinuota, šiek tiek aštrumo pateikiama su ryžiais ir padažu. Sakyčiau, labai gera vieta pietauti, jei ne prastas aptarnavimas. Padavėjas nekultūringas, jei ką ir lepteli, tai prabėgdamas pro šalį. Visiems būna blogų dienų, galbūt ši jam buvo kaip tik tokia. Nuoširdžiai tikiuosi, kad padėtis pasikeis. Abu patiekalai man kainavo 20lt. Neneigsiu, buvo ir tas už 8.50, bet nesuviliojo…

Kadangi restoranas visai naujas, manau, dar daug kas keisis. Būtinai apsilankysiu dar kelis kartus, o įspūdžius surašysiu komentaruose.

Osaka

Trumpam nusikelkime į Japoniją, neseniai pietavau japoniško maisto restorane Osaka (Vilniaus g.).

Iš karto pasakysiu, kad labai mėgstu japonišką maistą, todėl busiu labai priekabus.

Taip įdomiai sutapo, kad trečiadienį vakare su draugais gaminome suši namie, o ketvirtadienį valgiau suši restorane. Ir žinote ką, didelio skirtumo nepajutau. O tai reiškia didelius komplimentus gaminusiems suši namie ir didelius priekaištus restorano šefui. Sušiai buvo neblogi, bet manau šitam restorane nerasite geriausių sušių mieste, savo favoritą turiu, bet dabar jo neatskleisiu, geriau tam skirsiu visą straipsnį.

Taip pat valgiau makaronus su vištiena ir sriubą, kas manęs taip pat nesužavėjo. Makaronai buvo pervirti, o sriubai trūko skonio.

Kainos tipinės japoniško maisto restoranui,pavyzdžiui vienas komplektas sakemaki (sušiai su lašiša) kainuoja 9 lt. Gražus interjeras, vyrauja tamsios, ramios spalvos, viduje sukurta santūri japoniška aplinka, malonu valgyti ir šnekučiuotis. Aptarnavimas niekuo neįsiminė, todėl neturiu ką parašyti nei blogo, nei gero.

Man labai patinka Japonija, būdamas Osakoje šiek tiek pajunti tą japonišką dvasią, daugiausia dėl gražaus interjero, sušiai nėra blogi, bet kitur yra tikrai geresnių. Vilniuje yra mažai japoniško maisto restoranų, o Osaka tarp jų yra stiprus vidutiniokas.

Il Siciliano

Šį straipsnį prisiruošiau parašyti tik po trečio apsilankymo restorane „Il Siciliano“. Atradome jį atsitiktinai išsiruošę papietauti ala „kur nors centre“ mintys iskart sukosi apie Vilniaus g. – blogiausiu atveju užbėgsim i Wok to Walk :)
Taigi, lauke pastatytas dienos pietų meniu kviečia užeiti. Pirmas įspūdis (dar neatvertus meniu) – brangu, žinoma, ne pigu, lyginant su buitiniais pietumis kavinėje šalia biuro už 12Lt, bet ne to mes čia atėjom. Pagrindinis patiekalas, atskirai atnešamos salotos ir nedidelis užkandis – 20lt, dienos sriuba 5Lt. Užsisakėm pilną komplektą.
Užkandis – dvi riekelės krosnyje skrudintos duonos su pjaustytais pomidorais ir šviežiais prieskoniais. Tiesą pasakius niekada negalvojau, kad taip paprasta paruošti puikų priedą prie maisto, šį patiekalą tikrai pasiūlysiu savo svečiams, gamindamas namuose. Dėja, gamina labai lėtai, laukti tikrai prailgo, žmonių buvo pilnas restoranas, bet dienos pietūs tokie jau yra. Toliau vištienos salotos – gražu žalia, skanu, o svarbiausia šviežia.
Dienos sriuba: galima sakyti čia vėl grįžtame, kai užsimanome skanios sriubos. Visada pertrintos, pateikiamos didžiulėje lėkštėje, kol kas skaniausia – špinatų!
Pagrindinis patiekalas. Kasdien vis kiti makaronai ar makaronų apkepas. Viskas labai skanu, gal tik kiek žuvies ir makaronų apkepas nuvylė.
Porcijos: visko daug… dauguma „ne dienos“ patiekalų turi normalią ir didelę porcijas. Jeigu valgot sriubą, patarčiau užsisakyti mažesnę, picų dydis vidutinis.
Atsivertus meniu: kainos vidutinės, karštieji patiekalai 14 – 20Lt, o rinktis tikrai yra iš ko. Šią vietą labai pamėgau, jai dedu didelį pliusą. Tikėkimes, restoranas išlaikys ir kainas, ir kokybę. Sėkmės jiems.

Tres Mexicanos

Tilto g. vos prieš kelias savaites Vilniuje atsidarė naujas restoranas Tres Mexicanos. Kasdien keliauju pro čia į darbą, taigi iškart pastebėjau ir tikriausiai buvau vienas pirmųjų klientų. Tik įėjus maloniai pasitinka padavėja, pripažinkim, retas atvejis pietų metu :) Iškart paklausė, ar lankausi pirmą kartą ir, ar nereikėtų pagalbos renkantis patiekalus. Aptarnavimas gal ne visai profesionalus, bet labai nuoširdus, merginos šypsosi ir stengiasi pasirūpinti klientais. Čia pat ir savininkas nešioja patiekalus, mano savimeilę džiugindamas ne tobula, bet gerai suprantama lietuvių kalba. Užrašas skelbia, kad tai autentiška meksikiečių virtuvė. Žinoma, tradiciniai Nachos kukurūzų traškučiai su padažu užkandžiui kol renkamės karštą patiekalą. Dėja, nėra dienos patiekalų, o labai norėtųsi greito ir dažniausiai pigesnio patiekalo.

Išsirinkau Fajitas su vištiena – smulkiai pjaustyta mėsa su pupelėmis, daržovėmis, patiekiama su trim nedidelėm tortilijom. Mažas pažaidimas su maistu: reikia pačiam krautis mėsą ir daržoves tiesiai iš karštos keptuvės ir vyniotis į nedidelius ritinėlius. Man asmeniškai visur valgant Fajita pritrūksta tortilijų, ir čia norėtųsi jų daugiau. Visa kita be priekaištų. Meksikiečiai garsėja aštriais prieskoniais, aš nemėgstu labai aštriai, bet čia buvo visai “lengva”, jei norit šiek tiek ugnelės, būtinai paprašykit padavėjų. Sriubos: tradicinė pomidorų, pasiūlyta padavėjos, rūgštoka. Dabar rinkčiausi „plėšytos vištienos” (skamba panašiai :).

Čia lankiausi dar keletą kartu, pateikiu pora kitų patiekalų, kurie patiko: Vegetariškas Tacos (traški tortilija) su bulviu ir surio įdaru – nuostabu. Užsisakiau nenoriai nes negaliu nei dienos be mėsos, bet buvau labai nustebintas.

Meksikietiškos salotos: pamenate trinta grybų sriubą duonos dubenėlyje? Šį kartą lėkštė tai traškus paplotėlis. Salotos skanios ir gausios.

Meksikos alus: kam pabodo Corrona siūlau „SOL”, man netgi skaniau.

P.S. Išsakiau pastabą, kad nėra laikraščių, pažadėjo, kad bus. Tikrinsim :)